Ugnis Negebe
1Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 2„Žmogau, pasisuk veidu į pietus, skelbk pietų šaliai ir pranašauk miškų kraštui Negebe. 3Sakyk Negebo miškui: ‘Išgirsk VIEŠPATIES žodį! Taip kalba Viešpats DIEVAS. Tikėki manimi, užkursiu tavyje ugnį, kuri sudegins visus tavo medžius – žaliuojančius ir nudžiūvusius. Juos deginanti liepsna nebus užgesinta, visų veidai bus nusvilinti nuo pietų ligi šiaurės. 4Visi marieji pamatys, kad aš, VIEŠPATS, ją užkūriau, ir ji nebus užgesinta’“. 5Tuomet ištariau: „Ak, Viešpatie DIEVE! Jie sako apie mane: ‘Argi jis nėra tas, kuris kalba tik mįslėmis?’“
Kalavijas prieš Jeruzalę
6Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 7„Žmogau, pasisuk veidu į Jeruzalę, skelbk šventosioms vietoms ir pranašauk Izraelio žemei. 8Sakyk Izraelio žemei: ‘Taip kalba VIEŠPATS! Tikėk manimi, ateinu prieš tave! Ištrauksiu kalaviją iš makščių ir sunaikinsiu tavyje teisiuosius drauge su nedorėliais. 9Kadangi sunaikinsiu tavyje teisiuosius drauge su nedorėliais, mano kalavijas bus ištrauktas iš makščių prieš visus mariuosius nuo pietų ligi šiaurės. 10Visi marieji žinos, kad aš, VIEŠPATS, išsitraukiau kalaviją iš makščių. Nebus jis daugiau į makštis sugrąžintas!’ 11Todėl tu, žmogau, vaitok! Vaitok jų akivaizdoje, lyg širdis tau plyštų iš sielvarto. 12Kai jie klaus tavęs: ‘Dėl ko vaitoji?’ – atsakysi: ‘Dėl žinios, kuri ateina! Apmirs visų širdys, nusvirs visų rankos, alps visų dvasia ir pažliugs vandeniu visų keliai. Tikėk manimi, ji ateina ir išsipildys’“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.
13Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 14„Žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats!’ Sakyk:
‘Kalavijas! Kalavijas
pagaląstas ir nušveistas.
15Pagaląstas skerdynėms,
nušveistas, kad blizgėtų kaip žaibas!
Kaip galime džiaugtis?
Paniekinai lazdą
ir bet kokią rykštę!
16Kalavijas duotas, kad būtų nušveistas
ir paimtas į ranką;
jis pagaląstas,
kalavijas nušveistas,
kad būtų įduotas žudikui į ranką.
17Verk ir aimanuok, žmogau,
nes jis skirtas mano tautai,
visiems Izraelio vadams.
Jie bus numesti kalavijui
drauge su mano tauta.
Todėl plok sau per šlaunį,
18nes kalavijas išbandytas.
Kodėl neturėtų taip įvykti, –
tai Viešpaties DIEVO žodis, –
jei tu paniekinai lazdą?
19O tu, žmogau, pranašauk
ir plok rankomis.
Tekerta kalavijas dusyk, trissyk;
tai kalavijas, skirtas žudyti.
Didelių žudynių kalavijas juos puola,
20todėl nustoja drąsos širdys,
ir daugelis krinta.
Prie visų jų vartų paskyriau
kalaviją žudyti.
Ak! Jis padarytas, kad žaibuotų,
nušveistas, kad skerstų.
21Kirsk į dešinę, smok į kairę,
kur tik nukreipti tavo ašmenys.
22Ir aš daužysiu rankomis,
patenkinsiu savo įniršį, –
aš, VIEŠPATS, pasakiau’“.
23Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 24„Žmogau, nužymėk du kelius Babilono karaliaus kalavijui ateiti. Abudu keliai turi išeiti iš to paties krašto. Pastatyk kelrodį toje vietoje, kur keliai šakojasi į miestus. 25Nužymėk kelią kalavijui eiti į Amono Rabą ar į Judą ir įtvirtintąją Jeruzalę. 26Juk Babilono karalius burdamas stovi kryžkelėje, dviejų kelių pradžioje; jis purto strėles, kreipiasi į šeimos stabus, apžiūrinėja kepenis. 27Jo dešinėje pasirodo būrimo strėlė prieš Jeruzalę, kad būtų statomi mūrdaužiai, duodamas įsakymas žudyti, sušunkamas mūšio šūkis, stumiami mūrdaužiai prie vartų, pilami pylimai, statomi apgulos bokštai. 28Jeruzalės žmonėms tai atrodo tik tuščias būrimas, tačiau juos saisto priesaikos, kuriomis jie buvo prisiekę, ir rankon paimta būrimo strėlė jiems primena jų kaltę, dėl kurios jie bus paimti į nelaisvę“. 29Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi prisiminėte savo kaltę, o jūsų nusikaltimai tokie aiškūs, jog parodo, kad visais jūsų darbais reiškiasi jūsų nuodėmės, kadangi tai prisiminėte, jūs būsite paimti į nelaisvę.
30Ir tau, niekšiškasis ir nedorasis Izraelio vade,
atėjo diena,
galutinės bausmės metas, –
31taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. –
Nusiimk turbaną,
nukelk nuo galvos karūną!
Niekas nepasiliks kaip buvęs:
kas žema, tas bus išaukštinta,
kas aukšta, tas bus pažeminta!
32Griuvėsiai, griuvėsiai!
Taip, paversiu miestą griuvėsiais!
Bet to neįvyks,
kol neateis tas, kurį išsirinkau miestui nubausti;
jam jį atiduosiu.
Bausmė amonitams
33Tu, žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS apie Amoną ir jo užgaules’. Sakyk:
‘Kalavijas, kalavijas!
Ištrauktas iš makščių skerdynėms,
nušveistas, kad naikintų,
kad blizgėtų kaip žaibas.
34Piršdami tuščius regėjimus,
burdami melus,
jie kerta tavimi niekšiškus ir nedorus kaklus,
kaklus tų, kuriems atėjo diena,
galutinės bausmės metas.
35Kišk kalaviją atgal į makštis!
Vietovėje, kur buvai sukurtas,
tavo kilmės krašte teisiu tave.
36Išliesiu savo įnirtį ant tavęs,
savo pykčio ugnimi papūsiu į tave.
Atiduosiu tave į rankas nuožmiems žmonėms,
įgudusiems niokoti.
37Būsi degalas ugniai,
o tavo kraują sugers žemė.
Tavęs niekas nebeatmins,
nes aš, VIEŠPATS, pasakiau’“.
